- pasnukys
- pasnukỹs sm. (3b) J, Mrj, pãsnukis (1) Als 1. gyvulio snukio apačia: Visų paršelių pasnukiaĩ kiauri Ds. Kiaulės vaikščio[ja] kruvinais pãsnukiais Rt. ║ menk. žmogaus pabarzdys: Kad spirsiu į pasnukį, ir žioplos supūs! Šts. Su špyga į pãsnukį makt! Skd. 2. menk. vieta netoli veido: Žėdnam vis pasnukiñ padėk [valgyti] Ds. 3. ėdalas, ėdesys: Atimk arkliui pãsnukį (padėtą ėsti pėdą), tai tadum (tada) važiuok Jnšk. ║ valgis: Gaspadinė mergai neatiduos savo pãsnukio (geresnio kąsnio) Vdk. Ans turia gerą pãsnukį, t. y. jis gauna iš visur visokį ėdalą J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
